Jūs man visi tokie patys, bet pakankamai skirtingi, kad vadinčiau jus skirtingais vardais. Laiptais, koridoriais, klasėmis juda srautai blankių veidų, iš kurių atskiriu tik keletą. Nesuprantu, ar nebemoku šnekėti, ar aplinkiniai tiesiog nebenori girdėti. Įsivaizduoju kaip keliauju, kuriu atsiminimus, tačiau išties esu savo kambaryje ir bandau ką nors išmokti. Kankina galvos skausmai dėl nuovargio, tačiau dėl to paties skausmo sunku užmigti. Galų gale suprantu, kad daug mano draugų vadinosi taip tik dėl to, kad matydavomės 5 kartus per savaitę.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą