norėjau čia parašyti

Tiesiog norėjau pasirodyti, pasivaidenti ar pažmėžuoti platybėje. Kartą savaitėje parodyti, jog gyva, nepervažiuota ar nenužudyta. Pasidalinti dalele savęs, savo kasdienybe. Pastarosiomis savaitėmis nejaučiu daug motyvacijos apsilankyti blogger svetainėje ir suverpti kažką iš juodraščių sąrąšo, tad dabar atsidariau naują blanką. Gal ir geriausia visada būtų nuo nulio pradėt.
Taigi kokia dabar mano kasdienybė? Tik geryn. Išbridau iš netvarkingo miego tvarkaraščio, apatijos, motyvacijos nebūvimo mokytis ar sportuoti ir kitų negandų. Atsikeliu ankščiau už patį žadintuvą, lengvai pasportuoju ir taikiai pasiruošiu naujai dienai. Visą dieną stengiuosi, kad niekas nesugadintų man nuotaikos. Galbūt pavasario atnešta saulė ir šiluma skatina endrofinų gamybą mano kūne (tikėtina, jog šiame teiginyje logikos nėra nei trupinio), o galbūt ir pozityvumo išlaikymas sukelia tokius teigiamus pojučius. Vienaip ar kitaip, suprantu, kad norint kažką turėti, reikia stengtis. Turėti laimę, turėti nuširdžią šildančią šypseną veide, turėti žmones aplinkui, kurie supranta, atjaučia ir skatina veikti toliau. Viskam reikia pastangų, nes išlaikyti paminėtus nieko nekainuoja iškryrus laiką ir meilę. Meilę ne tik žmonėms, bet ir sau.
Šiame tinklaraštyje nedažnai pasižymėjau pozityvu trykštančiais įrašais, galbūt tik kartais. Tačiau dabar, tikrai esu laiminga ir tikiuosi, kad visi skaitantys - esat irgi laimingi! Tad pasižadu nors kartą savaitėje čia atsidurti (jeigu nepavyks, na, tikriausiai šakėm neužbadysit), ir išlaikyti pozityvumą savyje kuo ilgiau.

Gero vakaro ir ateinančios savaitės. Ugnė.